„#MKML10-mečioŽmonės“: Tadas Prajara

#MKML10-mečioŽmonės“ – rubrika skirta paminėti Marijampoles krepšinio mėgėjų lygos dešimtąjį-jubiliejinį sezoną. Rubrikos tikslas – pakalbinti pačius svarbiausius žmones, kurie tapo neatsiejama lygos dalis. Vis kitas „#MKML10-mečioŽmogus“ atsakinės į dešimt simbolinių klausimų apie viską, ką teko patirti per tą laiką ir kaip viskas keitėsi.

Tadas Prajara – nėra lygos senbuvis, tačiau spėjo per labai trumpą laiką spėjo ryškiai įsiminti visai MKML bendruomenei, vos per du metus aktyviai MKML dalyvavęs Tadas Prajara pasirodė puikiai ir kaip vadovas abu kartus komandą išvedė iki finalinio ketverto, o kartą, pernai, kėlė į viršų čempionų taurę. Tadas nors ir nebūdamas MKML aktyviu dalyvių čempionate savo darbais traukia jaunimą sportuoti ir aktyviai leisti laisvalaikį bei rūpinasi aktyvių jų užimtumu.

Kviečiame dešimčiai klausimų-atsakymų su „#MKML10-mečioŽmogumi“ – Tadu Prajara.

  1. Nors buvote MKML vos keletą sezonų, tačiau lygoje palikote bene ryškiausią įspaudą. Į MKML įžengėte su vėju. Kur slypėjo jūsų paslaptis?
    Jokios paslapties čia nėra, krepšinis mano gyvenime dominuoja nuo jaunystės. Esu žmogus maksimalistas, jeigu pasiryžtu daryti, tai turiu turėti tikslą , o tikslas aiškus krepšinyje yra tapti čempionais. Aš to norėjau ir per du metus man pavyko tai įgyvendinti. Džiaugiuosi savimi ir savo komanda, kad mums pavyko pasiekti užsibrėžtą tikslą.
  2. Prisiminkite pirmąjį savo sezoną MKML, koks jis buvo?
    Pirmas sezonas, kaip ir visiems naujokams buvo pilnas nežinomybės, reikėjo ieškoti žaidėjų, nuo ko pradėti ir kaip tai daryti buvo didelis iššūkis, kuris pareikalavo nemažai energijos, bet mane vedė noras kovoti ir laimėti. Aišku esu dėkingas daugeliui žmonių už patarimus ir pagalbą, tačiau savo bičiulį Roką Šlivinską norėčiau išskirti. Jis prisidėjo daug prie komandos formavimo. Nuoširdus ačiū Rokui. Subūrus komandą su kiekvienom rungtynėms mes stiprėjome, komanda įgaudavo daugiau patirties. Vis dėl to reikia padėkoti ir rėmėjams, kurie prisidėjo prie mūsų pasiektų rezultatų, geros atmosferos komandos viduje.

  3. Kas pirmajame sezone buvo sunkiausia?
    Sunkiausia visur suspėti, suderinti ir pasiruošti varžyboms. Bendrai kalbant nesusidūriau su ryškiais sunkumais, greičiau man tai buvo kaip hobis, dar turint tokią puikią komandą tai mano arkliukas. Nauja patirtis, strategija, reikėjo pažinti daug žaidėjų , komplektuoti komandą, norėjosi įtraukti , kuo daugiau savo krašto žaidžiančių vaikinų ir žinoma kiekvienose varžybose nenusileisti varžovams.

  4. Per visus MKML čempionatų sezonus, kuris Jums įsiminė labiausiai ir kodėl?
    Labiausiai įsiminė mano pirmasis sezonas, mes turnyrinėje lentelėje buvome paskutiniai ir atkrintamosiose sugebėjome nugalėti Aikštelė 44-Mantinga“ komandą. Pergalė mūsų komandai užtikrino vietą tarp „MKML-Mantinga Final four“. Šis laimėjimas man buvo pats maloniausias, nes kartu įrodėme, kad galime laimėti būdami daug silpnesni, svarbiausia kova, pasitikėjimas vienas kitu ir žinoma gera strategija.

  5. Igliaukos komanda dalyvaudavo ir anksčiau bei ne vieną kartą MKML čempionate. Kokią tuo metu rolę užimdavote komandoje?
    Aš buvau per jaunas į tą stiprių vyru komandą patekti, buvo malonu stebėti, palaikyti juos iš šalies, kaip jie siekia pergalių ir semtis patirties ateičiai.

  6. Ką Jums reiškia MKML, vis dėl to 10 metu kartu? 🙂
    Kai tiek laiko esi kartu, tai yra nebe laikina, visos komandos, treneriai esam kaip šeima, nors komandos sudėtys vis keičiasi, bet naujų emocijų vis daugėja. MKML lyga veikia dėl žmonių, pagrindinis tikslas išlieka įtraukti į savo veiklą sportuojančius bendraminčius, linkiu pritraukti jų kuo daugiau.
  7. Kas per 10 metų MKML čempionate pasikeitė labiausiai?
    Labiausiai pasikeitė žmonės, jų požiūris į patį čempionatą, pats krepšinis, kuris kaip žaidimas vystosi, fizinio rengimo metodikos vis keičiasi, tobulėja,  krepšinis vis greitėja, atakos laikas trumpėja, žaidėjams reikia vis daugiau ištvermės. Pati MKML lyga sustiprėjo dėl puikių žaidėjų. Atsiranda labai stiprių komandos sudėčių ir tampa viena įdomiausių mėgėjų lygų Lietuvoje. Prie to prisidėjo ir įvaizdžio kūrimas, kitos lygos nusileidžia organizacijos veikla. Didžiulė pagarba lygos valdybai.
  8. Per du sezonus buvote patekę į MKML finalinius ketvertus, komandiniai rezultatai labai solidūs – kodėl nebeliko komandos?
    Viskas keičiasi, atsiveria didelės galimybės. Viskas pasikeitė, nes gyvenimas pasisuko labiau politine kryptimi. Nuolatos bendraujant su savivaldybių merais, administracijos vadovais, bendruomenių lyderiais, švietimo ir kultūros darbuotojais, ūkininkais. Tampa akivaizdu, kad regionų politikai reikia pokyčių. Matydamas šią neteisybę nusprendžiau pasukti politiniais keliais. Seniai esu išsiaiškinęs, kad mane laimingu daro – pagarba, pagalba kitiems. Nuo tada įgyvendinu projektus, kurie gerintų žmonių gyvenimą, vystau įvairias veiklas, mažinančias socialinę atskirtį tarp skirtingų žmonių grupių. Skatinu jaunimą įsitraukti į visuomeninę, savanorišką veiklą, raginu juos pačius imtis iniciatyvos, bendradarbiauti su kaimo bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, taip prisidėti prie geresnio kaimo įvaizdžio, gyvenamosios vietos patrauklumo kūrimo, visais būdais mažinti vidinę ir tarptautinę gyventojų emigraciją. Dirbdamas Marijampolėje ir matydamas jos problemas ir galimybes, renkuosi šį politinį kelią, nes noriu, siekti ir „Atkurti pasitikėjimą ateitimi“. Tačiau tikiu, kad Igliaukos komanda dar sugrįš ir vėl su trenksmu.
  9. Kuri krepšinio šventė („MKML žvaigždžių diena“ ar „Krepšinio savaitgalis“) Jums paliko didžiausią įspūdį ir kodėl?
    Negalima išskirti nei vienos šventės, jos abi yra nerealios ir svarbios. Apskritai MKML organizuojami puikūs renginiai, kurie pritraukia pilną salę sirgalių, žiūrovų, krepšinio mėgėjų, tai rodo, kad krepšinis mūsų mieste užima svarbią vietą.
  10. Ko galėtumėte palinkėti lygai dešimtojo sezono proga?
    Svarbiausia, nebijoti sunkumų, juos priimti kaip iššūkį ir išgyventi, nemesti, nesustoti, tai daryti dėl žmonių, kuriems tai teikia džiaugsmą, geras emocijas. Linkiu plėstis ir kelti MKML į dar didesnes aukštumas. Krepšinis mūsų širdyse.

Leave a Reply