Tęsiame pokalbius su iškiliausiais 15-ąjį gimtadienį švenčiančios MKML bendruomenės
nariais. Jau kalbinome nemažai tų, kurie savo darbais, sprendimais ar kitais būdais
vienaip ar kitaip prisideda prie lygos gyvavimo, tačiau iki šiol nešnekinome nė vieno
dabartinio žaidėjo. Liudvinavo ekipos „Vytis-Masažo namai“ narys Linas Akstinavičius
neabejotinai yra vienas tų, kurie geriausiai žino, ką reiškia būti MKML bendruomenės
nariu. Kviečiame paskaityti interviu su žmogumi, kurį neabejotinai galima vadinti vienu
iš lygos simbolių.

– Linai, kaip prabėgo tie 15 MKML metų Tavo akimis? Kas per tą laiką įsiminė
labiausiai?

– Laikas labai greitai bėga ir net nesitiki, kad MKML gyvuoja jau net 15 metų. Per šį
laikotarpį įvyko visko labai daug: lyga neįtikėtinai sparčiai augo tiek sportine, tiek
organizacine prasme. Jau seniai Marijampolėje paminėjus MKML vardą visiems aišku,
apie ką yra kalbama. Manau, kad šis faktas viską apie šią lygą geriausiai ir pasako. Dėl
to belieka tik pasveikinti lygos vadovą Deividą Jurkšą.

– Kaip Tu pats per visą šį laiką pasikeitei kaip žaidėjas?

– Tikriausiai pagrindinis pokytis yra tas, kad pasenau. O jei kalbant rimtai, buvo įvairių
tų etapų, bet dabar turbūt labiausiai mėgaujuosi žaisdamas. Tiesiog smagu būti aikštelėje
ir jeigu dar pavyksta prisidėti prie pergalių – išvis malonu.

– Kuris Tau sezonas įsiminė labiausiai, kodėl? O gal tokių buvo ne vienas?

– Puikiai atsimenu visus sezonus, kuomet pavyko iškovoti medalius. Aišku įsiminė ir
skaudžios nesėkmės, kai nepavykdavo patekti į „Final 4“ etapus. Visada prieš sezoną
turėdavome tikslą patekti tarp keturių stipriausių komandų. Dažniausiai šį tikslą
pavykdavo pasiekti, bet pirmos vietos, deja, taip niekada ir neužėmėme.

– Ar per visus tuos metus atsirado principinis varžovas, kurį įveikti visada norisi
labiau nei kitus?

– Matote, per visus tuos 15 metų buvo labai daug komandų, kurios tai atsirasdavo, tai
išnykdavo, o žaidėjai pereidavo į kitas ekipas. Bet jeigu reikėtų pasirinkti komandą, su
kuria varžytis visada yra principo reikalas, tai išskirčiau dabartinę „Išvien“ ekipą, kuri
taip pat lygoje žaidžia nuo pat jos įkūrimo. Ji turi savo žaidėjų branduolį. Visada labai
smagu su jais varžytis. Iš visų tarpusavio kovų išlikę tik geriausi prisiminimai.

– O gal yra žaidėjų, prieš kuriuos kovoti visada smagiausia?

– Negalėčiau išskirti konkrečių žaidėjų, bet tikrai visada labai smagu pasivaržyti su
buvusiais komandos draugais arba tiesiog pažįstamais, su kuriais turiu artimesnį ryšį ne
tik aikštelėje, bet ir už jos ribų.

– Jei reikėtų sudaryti visų laikų MKML geriausių žaidėjų penketuką, kas į jį
patektų? Ar įtrauktum į sąrašą save?

– Tai labai sudėtingas klausimas. Per tiek metų lygoje buvo labai daug gerų, patyrusių
mėgėjų žaidėjų, taip pat – ir profesionalių sportininkų. Be to, skirtinguose sezonuose vis
kažkas kitas „sužibėdavo“. Išrinkti geriausiųjų penketo negalėčiau. Vietoje to, renkuosi
visus komandos draugus, su kuriais žaidžiu ar kadaise žaidžiau.

– Per MKML dešimtmetį dauguma kalbintų pašnekovų būtent Tave įvardijo kaip
geriausią visų laikų lygos žaidėją. Kaip Tau pavyko pasiekti tokio pripažinimo?

– Labai malonu, jog kiti taip apie mane atsiliepia, bet tikrai toks nesu ir čia sakau ne iš
kuklumo. Lygoje žaidžiau visus sezonus, visada buvau pirmaujančiose komandose ir,
matyt, dėl šio pastovumo daugiausiai kartų ir buvau paminėtas. Bet kaip jau minėjau, per
visą MKML istoriją lygoje buvo labai daug gerų žaidėjų, tik galbūt jie čia nežaidė tiek
ilgai, kiek aš. Kaip bebūtų, bet kokiu atveju toks pripažinimas yra labai malonus. Belieka
tik padėkoti už tai.

– Ko tikitės su Liudvinavo komanda pasiekti šiame sezone?

– Į šį klausimą atsakysiu nekukliai. Turime tik vieną tikslą. Labai norime su „Vyčio –
Masažo namų“ komanda laimėti lygą, o kaip pasiseks, jau greitai pamatysime.

– Prieš penkerius metus duodamas interviu paminėjai paskutinę sekundę įmestą
Martyno Ulevičiaus tritaškį 2016-aisiais, leidusį Jums laimėti bronzos medalius. Ar
per pastaruosius 5 metus įvyko kas nors, kas galėtų konkuruoti su tuo emociniu
užtaisu?

– Žinote, buvo tikrai daug įspūdingų rungtynių, bet man asmeniškai numeris vienas iki
šiol išlieka Martyno Ulevičiaus tritaškis paskutinę sekundę. Tiesiog tuo metu buvo
emocijų sprogimas ir tą jausmą labai smagu prisiminti.

Iš paskutiniais metais vykusių varžybų didelį įspūdį padarė 2024 metų MKML finalas
tarp Lazdijų „Briedžio“ ir „Veteranų“ komandų. Buvo pilna salė žiūrovų, nereali
atmosfera, intriga iki paskutinių sekundžių. Tąkart finale net prireikė pratęsimo. Būnant
tokiose rungtynėse niekaip negalėtum pasakyti, kad čia kovoja mėgėjų lygos komandos!
Vyko tikrai labai aukšto lygio dvikova!

– Linai, o kokie Tavo paties ateities planai? Kiek dar planuoji žaisti krepšinį? Ką
Tau reiškia šis žaidimas? Ar prisimeni, kas labiausiai „užkabino“ jame?

– Krepšinį žaidžiu nuo tada, kai tik save atsimenu. Šis žaidimas yra labai didelė mano
gyvenimo dalis, taip pat atsipalaidavimo būdas, emocijų iškrova. Tie, kurie sportuoja,
supranta, apie ką kalbu. Labai sunku viską mesti. Be to, yra daug draugų, pažįstamų, su
kuriais susitinku būtent krepšinio aikštelėje. Kažkokių konkrečių ateities planų neturiu.
Matysiu, kaip jausiuosi, kiek dar organizmas leis žaisti. Kadangi esu vyresnis, taip pat
žaidžiu ir Marijampolės veteranų krepšinio lygoje, tad iš sporto dar tikrai nežadu
trauktis.

– Ko galėtum palinkėti lygos bendruomenei 15 metų jubiliejaus proga?

– Visiems žaidėjams noriu palinkėti sveikatos, išvengti traumų, susižeidimų ir mėgautis
krepšiniu, o lygos vadovui Deividui bei jo komandai linkiu neišsenkančios energijos
toliau puoselėjant lygą.

Kalbino A. Grygelaitis

MKML istorijos galerija: